Nors moterų vaidmuo Lietuvos muzikos industrijoje stiprėja, lyčių lygybė vis dar išlieka siekiamybe. Vilniaus naktinio biuro duomenimis, 2025 m. sostinės dainyklose moterys vidutiniškai sudarė vos 18,4 proc. scenoje pasirodžiusių atlikėjų. Apie šį disbalansą, įsisenėjusius stereotipus, moterų lyderystę ir tarpusavio palaikymo svarbą diskutavo penkios skirtingose muzikos industrijos srityse dirbančios profesionalės.
Diskusiją inicijavo pirmoji Vilniaus dainykla „Estrada“, pakvietusi skirtingose muzikos industrijos srityse dirbančias moteris pasidalyti savo patirtimis ir įžvalgomis.
Diskusijoje dalyvavo filmavimų ir renginių prodiuserė, muzikos atlikėjų vadybininkė Aušra Kareniauskaitė, agentūros „Žiauru“ įkūrėja Dominyka Motiejūnaitė, kūrybinių projektų prodiuserė Raminta Masiulytė-Jazdauskė, atlikėja ir „Find Your Voice“ įkūrėja Lina Štalytė bei Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė. Pokalbį moderavo radijo ir televizijos laidų vedėja Eglė Kernagytė.
Stereotipai vis dar egzistuoja, tačiau situacija keičiasi
Viena pagrindinių diskusijos temų – įsisenėjęs požiūris į moterų kompetencijas muzikos industrijoje. Pašnekovės dalijosi patirtimis, kai teko susidurti su profesinių gebėjimų nuvertinimu, išankstinėmis nuostatomis, kad moterys mažiau išmano tam tikras sritis ar prasčiau atlieka savo darbą. Kalbėta ir apie neapmokamą ar nepakankamai įvertinamą moterų darbą bei situacijas, kai joms tenka papildomai įrodinėti savo kompetenciją.
Prancūzijoje koncertuojanti atlikėja Lina Štalytė pasakojo, kad su seksistinėmis nuostatomis susiduria net ir prestižinėse Paryžiaus koncertų erdvėse. Pasak jos, pasitaiko situacijų, kai techninis personalas neįsiklauso į atlikėjos poreikius, nepaiso techninių reikalavimų ar nusprendžia, kad tam tikra įranga jai nėra reikalinga. Tokį požiūrį lydi ir seksistiniai komentarai bei neprofesionalus bendravimas.
Vis dėlto savo patirtį Lietuvoje atlikėja vertino gerokai palankiau. Lina pabrėžė, kad dirbdama su Lietuvos garso technikais dažniausiai susiduria su profesionaliu bendravimu – jos techniniai poreikiai išklausomi, o reikalavimai įgyvendinami. Šis palyginimas rodo, kad pagarbus ir profesionalus bendravimas priklauso ne tik nuo šalies ar koncertų erdvės prestižo, bet ir nuo konkrečios komandos darbo kultūros.
Su panašiomis išankstinėmis nuostatomis karjeros pradžioje susidūrė ir kūrybinių projektų prodiuserė Raminta Masiulytė-Jazdauskė. Ji pasakojo, kad iš pradžių dažnai sulaukdavo nurodinėjimų, o aplinkiniai neretai nuvertindavo jos žinias ir gebėjimus. Tačiau užuot priėmusi tokį požiūrį, Raminta stengėsi kuo daugiau sužinoti pati – domėjosi, tikrino faktus, gilinosi į profesinius klausimus ir taip pamažu įrodė ir pati įsitikino, kad jos kompetencijos niekuo nenusileidžia kolegų gebėjimams.
Diskusijos dalyvės pastebėjo ir teigiamų pokyčių. Per savo karjerą įveikusios nemažai stereotipų ir išankstinių nuostatų, šiandien jos jaučiasi užtikrinčiau, drąsiau priima sprendimus ir mato daugiau galimybių moterims užimti vadovaujamas pozicijas muzikos industrijoje.
Tačiau, kaip pabrėžė agentūros „Žiauru“ įkūrėja Dominyka Motiejūnaitė, svarbu nesudaryti įspūdžio, kad visos problemos jau išspręstos. Nors pažanga pastebima, muzikos industrijoje dar reikia nemažai pokyčių, todėl kalbėti apie pasiektą lyčių lygybę būtų per anksti.
Vilniaus dainyklose – vidutiniškai 18,4 proc. moterų
Apie lyčių balansą muzikos scenoje kalbėjo ir Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė, pristačiusi sostinės dainyklų programos duomenis.
2025 metais Vilniaus dainyklų programoje dalyvavusiose muzikos erdvėse pasirodė 2 825 atlikėjai. Vilniaus naktinio biuro surinkti duomenys rodo, kad dainyklose moterys vidutiniškai sudarė vos 18,4 proc. scenoje pasirodžiusių atlikėjų.
Šie skaičiai atskleidžia, kad moterų matomumo muzikos scenoje klausimas išlieka aktualus. Diskusijoje G. Liaugminaitė pabrėžė, kad siekiamybė – lyčių balansas muzikos scenoje, kai moterys sudarytų bent pusę renginiuose pasirodančių atlikėjų.
Siekdamas didesnio lyčių balanso, Vilniaus naktinis biuras savo organizuojamuose renginiuose stengiasi užtikrinti proporcingesnį moterų ir vyrų atstovavimą, o su muzikos erdvių vadovais kalbasi apie moterų matomumą, atlikėjų atranką ir įtraukesnių koncertinių programų formavimą. Svarbi šio darbo dalis – švietimas ir dialogas su muzikos industrijos atstovais, skatinantis atkreipti dėmesį į nusistovėjusias praktikas ir ieškoti galimybių jas keisti.
Saugesnė aplinka – lygių galimybių dalis
Kalbant apie moterų galimybes muzikos industrijoje, svarbu vertinti ne tik jų matomumą scenoje ar užimamas vadovaujamas pozicijas, bet ir darbo aplinką. Moterys dažnai susiduria su seksualiniu priekabiavimu, o muzikos pasaulyje ši problema aktuali ne tik koncertų lankytojoms, bet ir pačioms atlikėjoms, vadybininkėms bei kitoms industrijos darbuotojoms. Seksualinis priekabiavimas gali vykti ir užkulisiuose, repeticijų metu, darbo susitikimuose ar kitose profesinėse situacijose.
Todėl lyčių lygybė muzikos industrijoje neatsiejama nuo saugios ir pagarbios darbo aplinkos. Svarbu ne tik tai, kiek moterų matome scenoje, bet ir kokiomis sąlygomis jos dirba, ar jų profesiniai poreikiai gerbiami ir ar jos gali jaustis saugiai.
Vilniaus naktinis biuras kartu su sostinės pasilinksminimo vietomis įgyvendina įvairias seksualinio priekabiavimo ir kitų grėsmių prevencijos priemones.
Viena jų – seksualinio priekabiavimo prevencijos mokymai pasilinksminimo vietų darbuotojams, kuriuose mokoma atpažinti netinkamą elgesį, tinkamai reaguoti ir suteikti pagalbą. Taip pat diegiamas tarptautinėje naktinio gyvenimo praktikoje naudojamas kodas „Angel Shot“, leidžiantis lankytojams diskretiškai kreiptis pagalbos į darbuotojus, kai jaučiasi nesaugiai.
Vilniaus naktinis biuras bendradarbiauja ir su organizacija „Ribologija“, kartu inicijuodamas teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti seksualinio priekabiavimo prevenciją. Taip pat vykdoma spikingo (angl. spiking) – apsvaiginimo medžiagomis be žmogaus žinios – stebėsena ir prevencija sostinės pasilinksminimo vietose.
Šiomis iniciatyvomis siekiama kurti saugesnę ir įtraukesnę naktinio gyvenimo aplinką, kurioje lankytojai, muzikos industrijos darbuotojai ir atlikėjai galėtų jaustis saugiau.
Mentorystė, bendradarbiavimas ir drąsa veikti
Diskusijoje daug dėmesio skirta moterų tarpusavio palaikymui ir bendradarbiavimui. Pašnekovės pabrėžė, kad dalijimasis patirtimi, žiniomis ir profesiniais kontaktais gali padėti ne tik įveikti sunkumus, bet ir kurti daugiau galimybių kitoms moterims.
Atlikėja Lina Štalytė akcentavo moterų mentorystės svarbą – galimybę mokytis vienoms iš kitų, dalytis žiniomis ir padėti naujai į industriją ateinančioms kūrėjoms bei profesionalėms.
Aušra Kareniauskaitė pasidalijo ir konkrečiu tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu – kartu su draugėmis, taip pat dirbančiomis muzikos atlikėjų vadybininkėmis, ji turi bendrą susirašinėjimo grupę, kurioje dalijasi patirtimis, patarimais ir aktualia informacija. Ji pabrėžė, kad svarbu kurti aplinką, kurioje moterys galėtų viena kitai padėti, o konkurencija būtų sveika ir skatintų tobulėti.
Agentūros „Žiauru“ įkūrėja Dominyka Motiejūnaitė atkreipė dėmesį, kad net ir skaudžios profesinės patirtys gali tapti postūmiu judėti pirmyn. Užuot pasidavus po nesėkmių ar susidūrus su nuvertinimu, galima atrasti motyvacijos ieškoti savo kelio, imtis naujų iniciatyvų ir kurti galimybes pačioms.
Raminta Masiulytė-Jazdauskė taip pat ragino nebijoti bandyti, domėtis, ieškoti bendraminčių ir pasitikėti savo gebėjimais. Jos patirtis rodo, kad smalsumas, atkaklumas ir noras nuolat mokytis gali padėti įveikti išankstines nuostatas bei įsitvirtinti profesinėje aplinkoje.
Diskusija atskleidė, kad nors moterų vaidmuo Lietuvos muzikos industrijoje stiprėja, vien individualaus atkaklumo nepakanka. Svarbu, kad pati industrija kurtų aplinką, kurioje moterims nereikėtų nuolat įrodinėti savo kompetencijos, o galimybės kurti, vadovauti ir pasirodyti scenoje nepriklausytų nuo lyties.
