Vilniaus naktų biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė balandžio 9–12 d. lankėsi „Tallinn Music Week“ festivalyje Estijoje, kuriame atstovavo Vilnių ir jo muzikos ekosistemą. Vizito tikslas buvo ne tik pristatyti Vilnių tarptautiniame kontekste, bet ir pasisemti idėjų bei žinių iš skirtingų Europos miestų, dirbančių su muzika, kultūra ir naktiniu gyvenimu.
„Tallinn Music Week“ – vienas svarbiausių muzikos industrijos renginių Šiaurės ir Baltijos regione. Kasmet festivalis sutraukia apie 20 tūkst. lankytojų ir daugiau nei 1000 muzikos profesionalų. Talino koncertų salėse, klubuose ir netikėtose miesto erdvėse skamba viskas – nuo eksperimentinės elektronikos ir repo iki folktronikos, džiazo ar klasikos. Kartu tai ir svarbi vieta susitikti, dalintis patirtimis bei ieškoti atsakymų į klausimus, kurie šiandien svarbūs visiems muzikos miestams.
Gabija dalyvavo bendroje UNESCO Muzikos miestų ir „Music Cities Network“ sesijoje. Dirbtuvių metu miestų atstovai iš visos Europos kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria muzikos scena: globalizaciją, gentrifikaciją, klimato kaitą, karus, besikeičiančius publikos įpročius, spaudimą kultūros erdvėms ir vis sudėtingesnes sąlygas kūrėjams.
Nors abi organizacijos siekia stiprinti muzikos ekosistemas, dirbtuvių metu išryškėjo, kad jų vaidmenys skiriasi ir puikiai papildo vienas kitą. „Music Cities Network“ yra nepriklausomas, praktiškai orientuotas tinklas, kuriame miestai ir organizacijos kartu dirba su kultūros politika, dalijasi patirtimi ir inicijuoja bendrus projektus. Tuo tarpu UNESCO Muzikos miestai veikia diplomatiškesniame lygmenyje – miestai turi atitikti griežtus kriterijus, kad gautų šį statusą, o vėliau jį naudoja stiprindami politinį palaikymą muzikai, kultūrai, demokratijai ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Dirbtuvių programa buvo įvairi – nuo įvadinių diskusijų apie šių dviejų tinklų vietą bendroje ekosistemoje iki Talino atvejo analizės bei praktinių darbo grupių apie atsparias muzikos ekosistemas. Viena svarbiausių išvadų – miestai negali spręsti šių klausimų po vieną. Bendradarbiavimas tarp miestų ir tinklų tampa būtinas, jei norime kurti gyvybingą, tvarią ir atvirą muzikos ateitį.
Po dirbtuvių dalyviai leidosi į ekskursiją po Talino muzikines erdves. Buvo aplankytos svarbios istorinės ir šiuolaikinės vietos, kuriose gimsta miesto muzikinis gyvenimas. Ypač įsiminė Juodagalvių rūmai – istorinis pastatas, kuris šiandien pritaikytas koncertams, repeticijoms ir šiuolaikinei kultūrai. Tokie pavyzdžiai primena, kaip galima jautriai derinti paveldą ir gyvą miesto kultūrą.
Festivalio atidarymas tapo puikia įžanga visam savaitgaliui. Jį pradėjo „Tallinn Music Week“ įkūrėja Helen Sildna, kuri festivalį rengia jau nuo 2009 metų. Scenoje taip pat pasirodė „KUMU“ muziejaus vadovė, tarptautinės iniciatyvos lygybės klausimais „Keychange“ atstovė, Estijos muzikos eksporto biuro „Music Estonia“ atstovė, o vakarą užbaigė netikėtas, bet puikiai prie festivalio nuotaikos derėjęs buvusio Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso ir jo buvusio patarėjo Andreso Vosmano, dar žinomo kaip DJ Drummie, DJ setas.
Balandžio 10 d. Gabija dalyvavo ir viešoje diskusijoje „Resilient Music Ecosystems: How City Networks Connect Local Action with European Responsibility“. Kartu su atstovais iš Manheimo, Glazgo, Norršiopingo, Talino ir „Music Cities Network“ buvo kalbama apie tai, kaip miestai gali padėti muzikos scenai augti ir išlikti atspariai. Diskusijoje netrūko temų apie infrastruktūros trūkumą, kūrėjų poreikius, tvarumą, lygybę ir tai, kaip vietiniai sprendimai gali tapti svarbūs visos Europos mastu.
Pagrindinė mintis, dėl kurios sutiko visi dalyviai – miestai gali daug daugiau, nei kartais atrodo. Kryptinga kultūros politika, pagalba muzikos erdvėms, parama kūrėjams ir atvirumas naujoms idėjoms gali stipriai pakeisti miesto veidą. Muzika nėra tik pramoga – ji kuria bendruomenę, gyvybę ir miestą, kuriame norisi būti.
Festivalio metu Gabija taip pat klausėsi diskusijos „Democracy After Dark – Putting Night Culture At The Centre“, skirtoje naktinės kultūros vaidmeniui demokratiniame miesto gyvenime. Joje buvo kalbama apie tai, kad kultūra – ypač naktinė kultūra – nėra tik pramoga ar laisvalaikis. Ji kuria bendruomenes, suteikia žmonėms erdvę susitikti, būti matomiems ir aktyviai dalyvauti miesto gyvenime.
Ypač įsiminė pasakojimai iš Ukrainos, kur net karo metu žmonės renkasi į koncertus ir kultūrinius renginius, nes tai tampa vienybės, palaikymo ir net pasipriešinimo forma. Diskusijoje taip pat nuskambėjo mintis, kad tai, kas šiandien atrodo nauja ar svarbu, naktinėje kultūroje ir subkultūrose dažnai egzistuoja jau daugelį metų. Todėl miestams svarbu ne tik remti kultūrą, bet ir matyti ją kaip svarbią demokratinio ir atviro miesto dalį.
Vienas labiausiai įkvepiančių festivalio aspektų buvo moterų vaidmuo. Programoje pasirodė daugybė moterų atlikėjų, merginų grupių ir ryškių scenos asmenybių, o patį festivalį daugiausia organizuoja moterys. Tai jautėsi ne tik programoje, bet ir visoje atmosferoje – daug dėmesio buvo skiriama lygybei, reprezentacijai ir įvairių balsų matomumui.
Tarp labiausiai įsiminusių pasirodymų – grupė „Doetre“ iš Orhuso Danijoje. Jų pasirodymas buvo kartu ir jautrus, ir kandus: feministiniai tekstai, ironija, stipri vizualinė kalba ir labai savitas skambesys. Festivalyje netrūko ir lietuviškų vardų – Taline pasirodė „Migluma“, „Kabloonak“, „Katarsis“ ir „Griefgod“. Buvo gera matyti, kad Lietuvos atlikėjai tarptautinėje programoje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai.
Iš Talino Vilnius grįžo ne tik su naujais kontaktais, bet ir su daug įkvėpimo. Tokie susitikimai leidžia geriau suprasti, kaip skirtingi miestai sprendžia panašius iššūkius, ir primena, kad Vilnius taip pat turi kuo didžiuotis – stiprią, kūrybingą ir vis labiau matomą muzikos sceną.
