Ar naktis mieste yra tik pramoga? O gal visgi viena svarbiausių miesto politikos sričių? Šis klausimas buvo keliamas Trečiajame Rygos vakaro ir nakties forume, subūrusiame savivaldos, kultūros, mokslo, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus atstovus iš Rygos ir kelių kitų Europos miestų. Forume dalyvavo ir Vilniaus nakties biuro atstovė.
Naktis – ne tik ekonomika
Viena pagrindinių forumo žinučių – šiuolaikiniai miestai naktį vis dažniau vertina ne tik kaip ekonominės veiklos laiką, bet ir kaip svarbią kultūros, bendruomenių, viešosios sveikatos, mobilumo bei miesto planavimo dalį.
Pranešimuose pristatyti tyrimai parodė, kad naktinė ekonomika kuria milijardinę vertę tokiuose miestuose kaip Londonas, Niujorkas ar Berlynas, tačiau jos reikšmė neapsiriboja finansine nauda. Gyvybingas vakarinis miestas prisideda prie kultūros vystymosi, socialinės sanglaudos, talentų pritraukimo ir gyventojų priklausymo miestui jausmo.
Ekspertai taip pat išskyrė penkias pasaulines tendencijas, kurios keičia miestų naktis: klimato kaitos skatinamą veiklų persikėlimą į vakarą, augantį kultūros erdvių pripažinimą, besikeičiančius jaunosios kartos laisvalaikio įpročius, didesnį dėmesį vienišumo mažinimui ir bendruomeniškumui bei poreikį geriau matuoti nakties poveikį miestui.
Miestai ieško bendrų sprendimų
Forume daug dėmesio skirta tam, kaip skirtingos institucijos gali dirbti kartu. Pristatytas Europos projektas „Cities After Dark“ pabrėžė, kad vakaro ir nakties politika negali būti vien kultūros, turizmo ar viešosios tvarkos klausimas. Sėkminguose Europos miestuose prie vieno stalo dirba savivaldybės, kultūros organizacijos, verslas, policija, viešojo transporto įmonės, universitetai ir vietos bendruomenės.
Bragos (Portugalija) pavyzdys parodė, kad konfliktus naktį mažina ne vien kontrolė, bet ir kultūra – nuo vakarinių ekskursijų bei festivalių iki bendruomenes įtraukiančių informacinių kampanijų.
Ryga: naktiniai autobusai ir naujas požiūris į triukšmą
Didelė forumo dalis buvo skirta Rygos patirčiai. Per pastaruosius metus miestas sugrąžino naktinių autobusų maršrutus, supaprastino lauko terasų licencijų išdavimą, pradėjo riboti šviesos taršą ir rengia naują pramoginio triukšmo reglamentavimą, kuris savivaldybėms suteiks daugiau galimybių pačioms nustatyti reikalavimus dėl garso izoliacijos ir triukšmo valdymo.
Ryga taip pat pristatė kultūros vietų ženklinimo iniciatyvą „Kultūrvieta“, skirtą išryškinti autentiškas miesto kultūros erdves, bei finansavimo programą, skatinančią kelių verslų bendradarbiavimą organizuojant nemokamus renginius viešosiose erdvėse.
Nors Ryga dar neturi nakties biuro ar nakties mero, daugiau kaip 80 proc. gyventojų, remiantis atlikta apklausa, palaikytų tokios koordinuojančios funkcijos atsiradimą.
Saugesnė naktis prasideda nuo bendruomenės
Antroji forumo dalis buvo skirta URBACT projektui 2NITE, nagrinėjančiam saugumo jausmą viešosiose erdvėse. Turino, Rygos, Cluj-Napoca, Sant Boi de Llobregat ir kitų miestų patirtys parodė, kad žmonės saugesni jaučiasi ne vien geriau apšviestose gatvėse. Ne mažiau svarbu kurti aktyvias bendruomenes, įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, organizuoti veiklas viešosiose erdvėse ir suteikti žmonėms galimybę patiems prisidėti prie savo rajonų kūrimo.
Pranešimuose ne kartą akcentuota, kad priklausymo bendruomenei jausmas yra vienas svarbiausių saugumo veiksnių.
Įtrauktis – neatsiejama nakties dalis
Forume taip pat aptartos temos, kurios vis dažniau tampa vakaro politikos dalimi. Diskutuota apie smurto prieš moteris prevenciją ir liudininkų vaidmenį, žmonių su negalia galimybes naudotis vakaro infrastruktūra, jaunimo poreikius, ekologinius miesto planavimo aspektus bei šviesos taršos poveikį biologinei įvairovei. Šios temos parodė, kad šiuolaikinė vakaro politika apima gerokai daugiau nei renginius ar barus – ji apima visų gyventojų galimybes saugiai ir patogiai naudotis miestu sutemus.
Ką parsivežame?
Forume pristatyti pavyzdžiai patvirtino kryptį, kuria juda ir Vilnius – naktis tampa horizontalia miesto politikos tema, reikalaujančia glaudaus kultūros, mobilumo, viešojo saugumo, urbanistikos, sveikatos ir bendruomenių bendradarbiavimo.
Daugelis aptartų iniciatyvų – bendruomenių įtraukimas, kultūrinių erdvių stiprinimas, naktinio mobilumo gerinimas, subalansuotas triukšmo valdymas bei duomenimis grįstas sprendimų priėmimas – sutampa su kryptimis, kurias Vilniaus nakties biuras jau plėtoja kartu su miesto partneriais.
