Spalio 9 d. Talino klube „HALL“ vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dance Floor of Democracy: Talks“ susitiko Europos miestų, klubų, muzikos industrijos ir kultūros organizacijų atstovai. Konferencijoje kalbėta apie klubų vaidmenį demokratinėje visuomenėje, queer kultūros reikšmę, muzikos sektoriaus interesų atstovavimą ir miestų vaidmenį stiprinant naktinę kultūrą. Diskusijose kartu su Amsterdamo, Vienos ir Talino atstovais aktyviai dalyvavo ir Vilniaus naktinis biuras.
Estijos Goethe’s instituto organizuotos konferencijos programą papildė pažintinis turas po Talino naktinės kultūros erdves. Dalyviai apsilankė klubuose „Studio“, „D3“, „Fonoteek“, kultūros erdvėje „Uus-Laine“ ir buvusiame pramoniniame komplekse įsikūrusiame „Paavli Kultuurivabrik“. Vizitų metu buvo galima iš arčiau susipažinti su skirtingomis Talino muzikos ir naktinės kultūros erdvėmis, jų veikla bei infrastruktūra.
Klubai – vieta bendruomenėms ir kultūrinei saviraiškai
Konferenciją pradėjęs „Tresor Foundation“ atstovas dr. Martin Fuller pranešime „Club Culture as a Democratic Practice“ nagrinėjo klubų kultūros ir demokratijos ryšį. Jis kalbėjo apie klubus kaip erdves, kuriose susitinka skirtingos bendruomenės, formuojasi socialiniai ryšiai ir mokomasi dalytis bendra erdve. Pasak dr. Fuller, Vokietijoje klubų kultūra gali padėti priešintis rasizmui, ksenofobijai ir kraštutinės dešinės politinių judėjimų skatinamai atskirčiai, puoselėdama įtraukties, solidarumo ir tarpusavio pagarbos vertybes.
Paryžiaus kultūros centro „Gaîté Lyrique“ muzikos ir šokio programos vadovas Benoît Rousseau pristatė centro veiklą, ypatingą dėmesį skirdamas queer kultūrai ir vogue šokiui. Vogue šokio kultūra, susiformavusi Niujorko juodaodžių ir lotynų amerikiečių LGBTQ+ bendruomenėse, tapo svarbia saviraiškos, tapatybės ir bendruomeniškumo forma. „Gaîté Lyrique“ pavyzdys parodė, kaip kultūros institucija gali suteikti erdvę tokioms bendruomenėms ir kūrybinėms praktikoms, padėti joms pasiekti platesnę auditoriją bei tapti matomesne miesto kultūrinio gyvenimo dalimi.
Apie naktinės kultūros indėlį į miestų gyvenimą diskusijoje „It Takes a Dance Floor to Raise a City“ taip pat kalbėjo Benoît Rousseau, muzikos kūrėjos Miia Magia ir Chloe Lula bei Estijos naktinės kultūros atstovai Helgi Saldo, Kevin Telliskivi ir Micaela Saraceno. Diskusijoje aptarta, kaip klubai ir šokių aikštelės prisideda prie kultūrinės įvairovės, bendruomenių kūrimosi ir miesto tapatybės.
Skirtingi miestai – skirtingi naktinės kultūros palaikymo modeliai
Diskusijoje „It Takes a City to Raise a Dance Floor“ dalyvavo Amsterdamo naktinis meras Freek Wallagh, Micòl Didi iš Vienos klubų komisijos, Estijos muzikos eksporto ofiso „Music Estonia“ direktorė Ave Demelemester ir Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė. Diskusiją moderavo kultūros tyrėja ir žurnalistė Kärt Kelder. Dalyviai dalijosi skirtingų miestų patirtimi, aptarė savivaldybių ir kultūros sektoriaus bendradarbiavimą bei konkrečias priemones, padedančias stiprinti vietines muzikos scenas.
Freek Wallagh pristatė nepriklausomo naktinio mero modelį, kurio pagrindas – naktinės kultūros sektoriaus interesų atstovavimas ir dialogas su miesto institucijomis. Nepriklausomas atstovavimas Amsterdame leidžia kelti sektoriui aktualius klausimus, palaikyti ryšį su sprendimų priėmėjais ir kartu išsaugoti savarankišką poziciją miesto politikos atžvilgiu.
Micòl Didi iš Vienos klubų komisijos pristatė projektą „Neighbourhoods for All“, kuriuo siekiama stiprinti kultūrinį gyvenimą miesto rajonuose ir derinti skirtingų bendruomenių poreikius. Vienas konkrečių pavyzdžių – saugumo iniciatyvos Westgürtel rajone, kuriame susitelkę daug pasilinksminimo vietų. Vienos klubų komisija atliko lankytojų saugumo jausmo apklausą ir, remdamasi jos rezultatais, parengė bendras saugumo priemones, kurias vietos kviečiamos taikyti savanoriškai. Taip pat surengtas bendras rajono pasilinksminimo vietų renginys, kurio metu dirbo speciali lankytojų savanoriška saugumu ir gerove besirūpinanti komanda (angl. awareness team). Šis pavyzdys parodo, kaip duomenimis ir sektoriaus bendradarbiavimu galima grįsti praktinius saugumo sprendimus.
Organizacijos „Music Estonia“ atstovė Ave Demelemester kalbėjo apie muzikos sektoriaus interesų atstovavimą tiek nacionaliniu Estijos, tiek Talino miesto lygmeniu. Pasak jos, muzikos sektoriaus organizacijos turi ne tik reaguoti į priimamus sprendimus, bet ir pačios aktyviai dalyvauti formuojant kultūros politiką, aiškiai įvardyti savo poreikius bei siekti palankesnių veiklos sąlygų.
Talino patirtis taip pat apima strateginį naktinio gyvenimo planavimą ir dalyvavimą tarptautiniuose URBACT bei „Interreg“ projektuose. „Music Estonia“ siekia stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų galimybių Šiaurės Europos regiono muzikos bei naktinės kultūros sektoriams.
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė diskusijoje kalbėjo apie savivaldybės vaidmenį palaikant naktinę kultūrą, dialogą tarp skirtingų miesto bendruomenių ir konkrečias priemones, kuriomis Vilniuje stiprinamas sektorius. Vilniaus patirtis rodo, kad savivaldybės vaidmuo neturėtų apsiriboti naktinio gyvenimo reguliavimu. Svarbu tiesiogiai prisidėti prie jo kultūrinės vertės stiprinimo, nepriklausomų erdvių palaikymo bei sektoriaus praktinių gebėjimų ugdymo.
Vienas pristatytų pavyzdžių – Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama dainyklų programa, kurioje šiuo metu dalyvauja 23 nepriklausomos muzikos ir kultūros erdvės. Programa skirta jų veiklai palaikyti, renginių įvairovei didinti ir kultūriniam gyvenimui skirtingose miesto dalyse stiprinti.
Kitas pavyzdys – rugsėjį vykęs renginys „Vilniaus naktys“, sujungęs keturis sostinės klubus į vieną naktinį maršrutą. Vienas bilietas suteikė galimybę lankytojams aplankyti skirtingas šokių aikšteles, susipažinti su įvairiomis muzikos kryptimis ir atrasti naujas erdves. Tokia iniciatyva padeda klubams pasiekti platesnę auditoriją ir skatina vietos gyventojus aktyviau dalyvauti miesto naktiniame kultūriniame gyvenime.
„Vilniuje labai vertiname klubus ir nepriklausomas kultūros erdves. Mums svarbu, kad jos pirmiausia būtų reikalingos patiems vilniečiams – kad vietos auditorija jas pažintų, lankytų ir palaikytų. Gyvybinga vietinė scena natūraliai tampa įdomi ir miesto svečiams. Taip pat vertiname Vilniaus miesto savivaldybės pastangas suprasti naktinės kultūros sektoriaus poreikius ir padėti jam augti. Tam būtinas dialogas tarp gyventojų, verslų, renginių organizatorių ir miesto valdžios. Naktinis biuras čia gali būti jungiamoji grandis, padedanti skirtingoms pusėms susikalbėti ir ieškoti bendrų sprendimų“, – sako Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė.
Naktinės kultūros ateitis: duomenys ir nauji finansavimo modeliai
Konferencijos baigiamojoje diskusijoje „Looking Into the Future“ aptartos naktinės kultūros ateities perspektyvos, sektoriaus tvarumas ir ilgalaikio planavimo svarba. Viena iš išryškėjusių temų – poreikis sistemingai rinkti duomenis apie naktinį gyvenimą, geriau suprasti sektoriaus situaciją ir šia informacija remtis priimant sprendimus.
Vilniaus naktinis biuras šioje srityje vykdo gyventojų apklausas, analizuoja naktinio gyvenimo duomenis ir bendradarbiauja su sektoriaus atstovais. Kartu dirbama su saugumo didinimo, triukšmo prevencijos ir mediacijos klausimais, siekiant suderinti gyvybingą naktinį gyvenimą su miesto gyventojų poreikiais.
Konferencijoje taip pat kalbėta apie būtinybę lanksčiau vertinti kūrybinio sektoriaus poreikius ir ieškoti naujų finansavimo būdų. Kaip vienas iš pavyzdžių aptarta Airijos bazinių pajamų menininkams programa „Basic Income for the Arts“. Pagal 2022 m. pradėtą bandomąją programą 2 000 atrinktų menininkų ir kūrybos sektoriaus darbuotojų trejus metus gavo po 325 eurus per savaitę. Programa siekta suteikti kūrėjams daugiau finansinio stabilumo ir galimybių skirti laiko kūrybinei veiklai. Įvertinusi bandomosios programos rezultatus, 2026 m. Airijos vyriausybė patvirtino nuolatinę paramos schemą, pagal kurią numatyta kas trejus metus atrinkti 2 000 kūrėjų, gausiančių tokio paties dydžio išmokas. Tai pavyzdys, kaip valstybės parama kultūrai gali būti nukreipta ne tik į renginius ar projektus, bet ir tiesiogiai į kūrėjų darbo sąlygų gerinimą.
Taline pristatytos Europos miestų patirtys atskleidė skirtingus būdus, kaip galima palaikyti naktinę kultūrą – per nepriklausomą sektoriaus atstovavimą, finansinę paramą, saugumo iniciatyvas, tyrimus ir bendradarbiavimą su miesto institucijomis.
Vilniuje šios kryptys jau įgyvendinamos per konkrečias programas ir kasdienį darbą su naktinės kultūros sektoriumi. Svarbiausias tikslas – sudaryti sąlygas nepriklausomoms erdvėms veikti, stiprinti vietinę muzikos sceną ir užtikrinti, kad naktinis kultūrinis gyvenimas pirmiausia būtų gyvybingas ir aktualus patiems miesto gyventojams.
