2025 m. lapkričio 27–28 d. Berlyne vykusioje tarptautinėje naktinės ekonomikos konferencijoje „Stadt Nach Acht“ pristatytas Vilnius – miesto naktinis gyvenimas bei Vilniaus naktinio biuro veikla sulaukė dėmesio tarptautinėje scenoje.
Dviejų dienų renginyje dalyvavo naktinės ekonomikos atstovai iš įvairių Europos ir pasaulio miestų. Konferencijoje diskutuota apie naktinės ekonomikos valdymą, saugesnius renginius, jaunimo prieinamumą, klimato kaitos iššūkius ir įtrauktį naktiniame gyvenime.
Vilnius – vienoje scenoje su Zagrebu ir Talinu
Lapkričio 28 d. sesijoje „Nightlife Reports LTU–HRV–EST“ buvo pristatytos Vilniaus, Zagrebo bei Talino veiklos, susijusios su naktinės ekonomikos vystymu. Sesija buvo skirta tarpusavio mokymuisi: Anja Wertag (Zagrebas) dalinosi tyrimu apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo polinkius Zagrebo klubuose, Talinas (Estija) – URBACT projekto „Cities After Dark“ patirtimi bei miesto naktine strategija, o Vilnius – dainyklų tinklo, saugesnio naktinio gyvenimo ir tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi.
Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė pristatė Vilniaus naktinio biuro veiklos kryptis ir prioritetus, dainyklų projektą, triukšmo valdymo algoritmą bei veiklas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir žalos mažinimu. Taip pat buvo pristatyti ir aptarti žingsniai kuriant Vilniaus naktinio gyvenimo duomenų ir tyrimų bazę.
Diskusiją moderavo Ciuricho barų ir klubų komisijos vadovas Alexander Bücheli – vienas matomiausių naktinės ekonomikos balsų Europoje.
Naktinis gyvenimas – neatskiriama miesto politikos dalis
Konferencijoje nuolat kartotas akcentas: naktinė ekonomika prasideda nuo politinio pripažinimo ir strategijos.
Diskusijose apie Jungtinės Karalystės „Purple Flag“ schemą, išskiriančią sėkmingai vystomus naktinius miestus, taip pat apie Vokietijos ir Šveicarijos miestų patirtį išryškėjo keli principai:
- Miestams reikia nakties koordinatorių – nakties komisijos, naktinio biuro ar naktinio mero, kuris jungtų savivaldybę, policiją, sveikatos sektorių, verslą ir kultūrą.
- Labai svarbus politinis palaikymas.
- Naktinis gyvenimas turi būti integruotas į miesto strateginius dokumentus.
Šios diskusijos aktualios ir Vilniui – ypač stiprėjant naktinio gyvenimo struktūrai ir atsirandant naujiems politikos dokumentams.
Duomenys ir tyrimai – pagrindas sprendimams
Keliuose pranešimuose akcentuota, kad duomenys padeda geriau suprasti esamą situaciją bei kurti specialiai miestui pritaikytus sprendimus.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės „Purple Flag“ modelyje miestai vertinami pagal aiškiai pamatuojamus rodiklius – gyventojų saugumo jausmą, lankytojų srautus, išlaidas, socialinį elgesį, lankytojų skaičių. Vertinimą papildo ekspertų vizitai vietoje.
Kroatijos sostinėje Zagrebe atliktas tyrimas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą klubuose tapo pagrindu dialogui su ligoninėmis, policija ir saugos tarnybomis – duomenys padėjo pereiti nuo subjektyvių nuomonių prie sprendimų.
Elgsenos studijos, nustatančios, pavyzdžiui, kaip ir kada naktinėja jaunimas, kokius renginių formatus renkasi, kaip juda mieste – padeda matyti naktį kaip ekonominį ir socialinį reiškinį ir galimybę pokyčiui, ne tik kaip iššūkį.
Awareness: nuo privačių iniciatyvų iki privalomų standartų
Diskusijoje „Fearless Dancing: 15 years of awareness concepts“ diskutuota apie tai, kaip per pastaruosius 15 metų pasikeitė saugesnių erdvių ir sąmoningumo samprata.
Svarbiausios diskusijos mintys:
- Žalos mažinimo paslaugos pasilinksminimo vietose prasidėjo kaip reakcija į seksualinį smurtą, tačiau dabar apima visas diskriminacijos formas ir yra viena iš pagrindinių naktinio gyvenimo temų.
- Vienoje, Austrijoje nuo 2026 m. sąmoningumo standartai bei žalos mažinimo paslaugos taps privalomos – bus aiškiai apibrėžti metodai, procedūros ir atsakomybės pasilinksminimo vietoms.
- Bėgant laikui išryškėjo rizikos, jog toks darbas gali būti organizuojamas neprofesionaliai – neapmokamai, neatsižvelgiant į darbuotojų perdegimą, jų neprižiūrint.
- Vien sąmoningumo koncepcijų gali neužtekti, jei erdvės yra fiziškai nesaugios (tamsūs tualetai, prastas apšvietimas, neaiškūs išėjimai). Saugumas turi būti derinamas su urbanistiniais sprendimais ir aiškiu pasilinksminimo vietų vadovų palaikymu.
Įtrauktis ir migrantų vaidmuo
Diskusijoje „Basslines Beyond Borders: Migrant Legacies in German Club Culture“ buvo kalbama apie tai, kaip migrantų ir POC (people of colour – liet. ne baltaodžių) bendruomenės formavo ir tebeformuoja Vokietijos klubų kultūrą.
Panelinės diskusijos metu buvo pabrėžta, jog šių bendruomenių indėlis į sceną yra kritinis, tačiau finansavimas ir struktūrinis pripažinimas dažnai atsilieka. Kolektyvai, save jungiantys identiteto pagrindu, nebūtinai kuria „etninį“ ar „regioninį“ skambesį – dažnai tai hibridinės tapatybės ir nauji žanrai, keičiantys miesto garsovaizdį. Realią paramą joms gali užtikrinti įvairios programos – stipendijos, nemokama ar pigesnė prieiga prie infrastruktūros.
Vilniui tai priminimas, kad kalbant apie įtrauktį svarbu užtikrinti prieinamą infrastruktūrą ir finansinius instrumentus mažumoms bei migrantų bendruomenėms.
Jaunimas ir prieinamumas
Pranešimai iš Šveicarijos ir Belgijos atskleidė, jog labai svarbu į naktinį gyvenimą įtraukti jaunimą. Gente ir Antverpene sukurtos jaunimo erdvės po žeme ar po geležinkelio bėgiais – taip sprendžiamos triukšmo problemos ir tuo pačiu kuriama infrastruktūra mažesnėms, eksperimentinėms scenoms. Jaunimo erdvės tampa socialinės politikos priemone: jos suteikia erdvę kur galima nueiti, o ne tik kontroliuoja kur nueiti negalima.
Miestas naktį yra galimybė: erdvių dizainas ir klimato iššūkiai
Sesijoje „Synergies in Practice: Creativity, Climate & the Night“ daug dėmesio skirta tam, kaip naktinis gyvenimas gali prisitaikyti prie klimato ir triukšmo iššūkių. Akcentuota, kad modulinės, lengvai perkonstruojamos, garso izoliaciją užtikrinančios medžiagos (pvz., kamštis, želdiniai) leidžia kurti laikinus, lanksčius formatus miestams bei erdvėms nakties metu.
Viešosios erdvės – parkai, aikštės, mokyklų kiemai – gali tapti lanksčiomis nakties erdvėmis, jei į juos bus žiūrima kaip į galimybes, o ne problemas.
Nakties valdymo modeliai
Vokietijos ir Austrijos patirtys parodė, kad veiksmingi nakties politikos modeliai remiasi tarpsektoriniu bendradarbiavimu: nakties komisijos veikia kaip balsavimo ir konsultavimo organai, kuriuose kartu dirba savivaldybių ir sektoriaus atstovai. Kai kur, pvz. Paryžiuje, savivaldybės viduje atliekamos apklausos apie kiekvieno skyriaus vaidmenį naktiniame gyvenime, taip pabrėžiant, kad naktis – horizontalus klausimas. Sveikatos, jaunimo, policijos, kultūros ir planavimo ryšys leidžia kurti bendrą protokolą, o ne fragmentiškus, kartais vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.
Vilnius jau dabar juda šia kryptimi, tačiau konferencijoje ypač aiškiai matėsi, kad miestai, pasiekę didesnį nuoseklumą, naktį integruoja į visą miesto valdymo sistemą.
Ką parsivežė Vilnius?
„Stadt Nach Acht“ konferencija dar kartą parodė, kad Vilnius – ne periferijoje, o tame pačiame pokalbyje kaip Londonas, Paryžius, Glazgas, Viena, Ciurichas ar Talinas. Tačiau kartu tai priminimas, jog naktinis gyvenimas – ne vien sėkmingų renginių klausimas, o nuoseklios miesto politikos, tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas.
