Lapkričio 4–5 dienomis Latvijos sostinėje vykusioje tarptautinėje muzikos industrijos konferencijoje „Riga Music Week“ Vilniaus naktinis biuras pristatė sostinės patirtį formuojant naktinės ekonomikos politiką, stiprinant vietos muzikos sceną ir kuriant palankesnes sąlygas nepriklausomoms kultūros erdvėms. Dvi dienas vykusiame renginyje muzikos industrijos profesionalai, atlikėjai, kultūros organizacijų ir Europos miestų atstovai diskutavo apie muzikos sektoriaus ateitį, tarptautinį bendradarbiavimą, kultūros finansavimą ir miestų vaidmenį formuojant savitą kultūrinį identitetą.
Miestai neturėtų kopijuoti kitų muzikos scenų – jie turi kurti savąsias
Vilniaus naktinis biuras dalyvavo diskusijoje „Don’t Chase the Scene – Build One: How Cities Create Cultural Relevance“ („Neieškok scenos – kurk ją: kaip miestai formuoja savo kultūrinį aktualumą“). Joje kartu su Rygos miesto savivaldybės atstove Laima Geikina, „Amsterdam Dance Event“ atstovu Wiecher Troost ir Rygos kultūros erdvės „Kaņepes Kultūras centrs“ atstovu Kaspars Kondratjuks aptartas miestų vaidmuo kuriant palankias sąlygas vietos muzikos bendruomenėms.
Diskusijos centre atsidūrė klausimas, kas miestą paverčia kultūriškai patraukliu ir išskirtiniu. Ar tam būtini dideli tarptautiniai renginiai, garsūs atlikėjai ir pasaulyje žinomų muzikos sostinių pavyzdžiai? O gal miesto kultūrinį identitetą pirmiausia formuoja vietos bendruomenės, nepriklausomos erdvės ir jose gimstančios iniciatyvos?
Diskusijos dalyviai sutiko, kad miestams nebūtina siekti tapti antruoju Berlynu, Amsterdamu ar Londonu. Kur kas svarbiau atpažinti ir stiprinti savo vietos muzikos scenos išskirtinumą, sudaryti sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir užtikrinti, kad nepriklausomos kultūros iniciatyvos galėtų ne tik atsirasti, bet ir išlikti. Šiame kontekste pristatyta Vilniaus naktinio biuro veikla ir miesto patirtis formuojant naktinės ekonomikos politiką. Aptarta, kaip savivaldybės gali prisidėti prie gyvybingo naktinio gyvenimo kūrimo, derindamos kultūros, ekonomikos, miesto planavimo ir bendruomenių interesus. Vienas svarbiausių tokios politikos uždavinių – sudaryti sąlygas veikti nepriklausomoms kultūros erdvėms. Jos ne tik organizuoja renginius, bet ir suteikia vietos naujiems atlikėjams, buria bendruomenes, skatina kūrybinius eksperimentus bei prisideda prie miesto kultūrinės įvairovės.
Vilniaus dainyklų programa – investicija į vietos muzikos ekosistemą
Kaip konkretus Vilniaus kultūros politikos pavyzdys konferencijoje pristatyta Vilniaus dainyklų programa, skirta mažoms ir vidutinio dydžio nepriklausomoms muzikos erdvėms stiprinti. Programa siekiama gerinti šių erdvių infrastruktūrą, didinti jų matomumą ir sudaryti daugiau galimybių vietos atlikėjams koncertuoti. Dainyklos atlieka svarbų vaidmenį muzikos ekosistemoje – jose dažnai prasideda atlikėjų karjeros, formuojasi pirmosios klausytojų bendruomenės ir atsiranda nauji muzikiniai judėjimai.
Diskusijoje akcentuota, kad muzikos scenos stiprinimas negali apsiriboti vien didelių renginių organizavimu. Net ir tarptautiniu mastu žinomi festivaliai priklauso nuo vietos muzikos infrastruktūros, kuri leidžia atlikėjams nuosekliai augti, eksperimentuoti ir atrasti savo auditoriją. Taip pat aptarta savivaldybių atsakomybė užtikrinant kultūrai prieinamas erdves, tinkamą infrastruktūrą ir finansavimo galimybes. Kartu pabrėžta, kad viešoji parama turėtų padėti išsaugoti nepriklausomą muzikos scenos pobūdį, o ne formuoti jos kūrybinį turinį.
Vienas festivalis karjeros nesukuria
Jaunų atlikėjų karjeros vystymas buvo viena svarbiausių konferencijos temų. Diskusijoje „One Festival Isn’t a Career: Making Festival Momentum Last“ („Vienas festivalis – dar ne karjera“) nagrinėta, kaip atlikėjai gali išnaudoti tarptautinių muzikos pristatymo festivalių (angl. showcase festivals) suteikiamas galimybes. Tokie renginiai kaip „Tallinn Music Week“ ar „Eurosonic Noorderslag“ suteikia galimybę atlikėjams pasirodyti muzikos industrijos profesionalams, užmegzti ryšius su koncertų organizatoriais, agentais ir muzikos leidėjais. Tačiau vienas sėkmingas pasirodymas savaime neužtikrina tolesnės karjeros. Konferencijoje pabrėžta, kad tarptautinė sėkmė reikalauja ilgalaikės strategijos, profesionalios komandos ir nuoseklaus darbo. Atlikėjams svarbu ne tik pasirinkti tinkamus festivalius, bet ir iš anksto planuoti susitikimus, pristatyti savo kūrybą potencialiems partneriams bei palaikyti užmegztus ryšius.
Ši diskusija dar kartą išryškino vietos muzikos infrastruktūros svarbą. Prieš pasirodydami tarptautiniuose festivaliuose, atlikėjai turi turėti galimybių reguliariai koncertuoti savo mieste, įgyti sceninės patirties ir auginti auditoriją. Todėl mažų ir vidutinio dydžio muzikos erdvių stiprinimas yra neatsiejama platesnės muzikos industrijos plėtros dalis.
Muzikos eksportui reikia ilgalaikių investicijų
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta Baltijos šalių muzikos industrijos iššūkiams ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Diskusijoje „Mind the Gap: The Reality of Music Companies in the Baltic States“ („Atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės: muzikos verslo padėtis Baltijos šalyse“) aptartas atotrūkis tarp muzikos industrijos specialistų rengimo, vietos muzikos įmonių galimybių ir tarptautinės rinkos poreikių. Pažymėta, kad Baltijos šalių muzikos sektoriai susiduria su panašiais iššūkiais – ribotais finansiniais ištekliais, nedidelėmis vietos rinkomis, specialistų įdarbinimo galimybėmis ir poreikiu stiprinti muzikos vadybos kompetencijas.
Kitoje diskusijoje „Export Is Not a Project: Building Sustainable Music Industry Organisations“ akcentuota, kad muzikos eksportas negali būti grindžiamas vien trumpalaikiais projektais. Norint nuosekliai pristatyti šalies atlikėjus tarptautinėse rinkose, būtinos stabiliai veikiančios muzikos eksporto organizacijos, ilgalaikis finansavimas ir nuolatinis tarptautinių ryšių palaikymas. Kaip vienas iš pavyzdžių aptarta Airijos patirtis, kur valstybės investicijos į muzikos eksporto infrastruktūrą padeda kurti ilgalaikes galimybes vietos atlikėjams ir muzikos verslams.
Diskusijose taip pat pabrėžta, kad muzikos industrijos ekonominė vertė neapsiriboja vien bilietų pardavimu ar įrašų pajamomis. Muzikos sektorius prisideda prie turizmo, svetingumo, technologijų ir kitų kūrybinių industrijų augimo.
Muzikos renginiai – priežastis keliauti
Dar viena konferencijoje nagrinėta tema – muzikos renginių poveikis turizmui ir miestų patrauklumui. Diskusijoje „Worth Travelling For: When Events Become Destinations“ („Verti kelionės: kai renginiai tampa kelionių tikslais“) pristatyta, kaip tarptautiniai muzikos festivaliai gali tapti savarankiškais turizmo traukos objektais.
Nyderlanduose vykstančio elektroninės muzikos festivalio „Dekmantel“ atstovė pasidalijo renginio auditorijos duomenimis: daugiau nei pusę festivalio lankytojų sudaro užsienio svečiai, o dalis jų į Nyderlandus atvyksta ne vien kelioms dienoms, bet ir ilgesnėms kelionėms. Pabrėžta, kad tarptautinės auditorijos pritraukimui svarbi ne tik festivalio programa, bet ir bendra lankytojo patirtis – miesto infrastruktūra, apgyvendinimo galimybės, restoranai, kultūrinės veiklos ir kitos laisvalaikio paslaugos. Festivaliai taip pat vis aktyviau analizuoja lankytojų duomenis, siekdami geriau suprasti skirtingų šalių auditorijų poreikius ir pritaikyti joms komunikaciją.
Šios įžvalgos aktualios ir Vilniui, siekiančiam stiprinti savo, kaip kultūriškai gyvybingo miesto, patrauklumą. Tarptautiniai renginiai gali tapti svarbia priežastimi aplankyti miestą, tačiau ne mažiau reikšminga yra nuolat veikianti kultūros ir naktinio gyvenimo infrastruktūra, kuri suteikia priežasčių mieste pasilikti ilgiau.
Lietuvos muzikos scena – „Riga Music Week“ programoje
Šių metų „Riga Music Week“ pasižymėjo aktyviu Lietuvos muzikos sektoriaus dalyvavimu. Antrą kartą surengtas festivalis subūrė atlikėjus iš daugiau nei dešimties Europos šalių, o koncertai vyko šešiose scenose Rygos Talino gatvės kvartale.
Festivalio koncertinėje programoje pasirodė šeši Lietuvos muzikos projektai: „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“, „El Chico Fuendre“, „Grete“, „Press the Button“, „SHWR“ ir „Vilnius JJAZZ Ensemble“. Jų pasirodymai suteikė galimybę tarptautinei auditorijai ir muzikos industrijos profesionalams susipažinti su Lietuvos muzikos scenos įvairove.
Lietuvos muzikos industrijai konferencijoje taip pat atstovavo Lietuvos muzikos verslo asociacija ir nepriklausomi muzikos vadybininkai. Dalyvavimas tokiuose renginiuose suteikia galimybių užmegzti naujus profesinius ryšius, pristatyti Lietuvos atlikėjus užsienio rinkoms ir plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių muzikos industrijos organizacijomis.
„Riga Music Week“ siekia stiprinti Baltijos šalių muzikos industrijos bendradarbiavimą ir didinti regiono atlikėjų matomumą tarptautinėje rinkoje. Greta koncertų ir konferencijos renginio programoje vyko muzikos technologijų paroda „Music Tech Expo“, muzikos įrašų ir atributikos mugė „Music Bazaar“, o lapkričio 4 d. Rygoje pirmą kartą paskelbti „Music Moves Europe Awards 2027“ nominantai – vieno svarbiausių Europos apdovanojimų kylantiems muzikos talentams.
Tarptautinė patirtis – Vilniaus naktinio gyvenimo stiprinimui
Dalyvavimas „Riga Music Week“ suteikė galimybę pristatyti Vilniaus patirtį tarptautinei muzikos industrijos bendruomenei ir susipažinti su kitų Europos miestų taikomais sprendimais.
Konferencijoje aptartos temos – nuo nepriklausomų muzikos erdvių finansavimo ir jaunų atlikėjų karjeros galimybių iki muzikos eksporto bei kultūrinio turizmo – glaudžiai susijusios su Vilniaus naktinio biuro veiklos kryptimis.
Surinktos įžvalgos ir užmegzti tarptautiniai ryšiai bus naudingi toliau vystant Vilniaus dainyklų programą, stiprinant bendradarbiavimą su muzikos sektoriaus atstovais ir ieškant naujų būdų kurti gyvybingą, įvairų ir savitą Vilniaus naktinį gyvenimą.
