Spalio 1–2 d. Vilniaus naktinis biuras dalyvavo Brno vykusioje „RECONNECT 2026“ konferencijoje ir jos programos dalyje „City Talks“, skirtoje miestų, muzikos vietų ir muzikos santykiui. Diskusijose skirtingų Europos miestų ir muzikos sektoriaus atstovai kalbėjosi apie klubų vaidmenį mieste, jų finansinį ir teisinį stabilumą, santykį su gyventojais, triukšmo valdymą bei miestų galimybes stiprinti vietos muzikos ekosistemas. „City Talks“ buvo kuriami kaip atvirų diskusijų formatas, skirtas ne tik gerosioms praktikoms, bet ir problemoms bei neveikiantiems sprendimams aptarti.
Muzika – miesto vystymosi dalis
Pirmąją „City Talks“ dieną Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė kartu su „Music Cities Network“ direktore Lena Ingwersen ir „Edinburgh College“ muzikos, medijų ir kultūros padalinio vadovu Jonathan Bennett vedė sesiją apie muziką ir miestą. Joje Gabija pristatė Vilniaus dainyklų programą, Lena – „Music Cities Network“ veiklą ir muzikos miestų tinklo patirtį, o Jonathan – Edinburgo muzikos ekosistemą ir miesto patirtį.
Viena pagrindinių Lena Ingwersen išsakytų minčių – muzika turi būti miesto vystymosi dalis, o stipriai muzikos ekosistemai neužtenka vien koncertų ar infrastruktūros. Jai reikia aktyvių žmonių ir bendruomenių, miesto muzikinio pasakojimo bei kryptingo miesto dėmesio muzikai ir kultūrai.
Vėliau vykusiose mažesnių grupių diskusijose dalyviai ieškojo atsakymo, kokios sąlygos būtinos sveikai muzikos ekosistemai nepriklausomai nuo miesto dydžio. Gabijos moderuotoje grupėje daugiausia dėmesio skirta klubams, nepriklausomoms muzikos vietoms ir naktiniam gyvenimui.
Kaip vienas svarbių pavyzdžių aptarta Brno klubų asociacija „BACH“ ir jos narių bendradarbiavimas. Diskusijoje pabrėžta, kad sektoriaus gebėjimas organizuotis ir kalbėti bendru balsu gali sustiprinti jo pozicijas dialoge su miestu ir finansavimo institucijomis. Kartu kalbėta apie būtinybę keisti požiūrį į klubus kaip vien pasilinksminimo vietas – jie taip pat veikia kaip kultūros infrastruktūra, bendruomenių erdvės ir naujų talentų inkubatoriai.
Kam priklauso miesto garsovaizdis?
Kitoje „Live DMA“ vedamoje „City Talks“ dalyje dėmesys persikėlė į muzikos vietų ir miestų santykį. Oficialioje programoje diskusijai keltas klausimas: ko miestams reikia iš muzikos vietų ir ko muzikos vietoms reikia iš miestų, kad būtų įmanomas ilgalaikis bendradarbiavimas?
Didelė pokalbio dalis buvo skirta triukšmui ir miesto garsovaizdžiui. Viena svarbiausių minčių – triukšmas yra subjektyvus: garsas, kurį vienas žmogus suvokia kaip trukdį, kitam gali būti svarbi kultūrinės patirties dalis. Todėl kyla platesnis klausimas – kas turi teisę formuoti miesto garsovaizdį? Diskusijoje pabrėžta, kad tai susiję ne tik su decibelais, bet ir su socialine klase, rase, lytimi bei galios santykiais. Aptarti Helsinkio, Barselonos, Mančesterio ir Monrealio pavyzdžiai, taip pat Pirmenybės principas (angl. Agent of Change), pagal kurį atsakomybę už konfliktų prevenciją turi prisiimti pokytį sukelianti pusė. Akcentuota, kad šis principas veiksmingiausias tuomet, kai yra įtvirtintas teisėje. Kartu aptartos kultūrinio zonavimo rizikos, duomenų apie triukšmą rinkimo ir tinkamo jų interpretavimo svarba bei poreikis kurti nuolatinį dialogą tarp muzikos vietų, gyventojų ir miesto.
Kas yra klubas – verslas ar kultūros vieta?
Klubų statuso klausimas pratęstas ir antrąją konferencijos dieną. Spalio 2 d. Gabija Liaugminaitė dalyvavo diskusijoje „Club Status: Defining what clubs mean for a city’s cultural ecosystem“ kartu su „Music Venue Trust“ įkūrėju Mark Davyd, Čekijos klubų asociacijos atstovu Jan Faltys ir „Serial Killer“ festivalio vadove Kamila Zlatušková.
Diskusijoje kelti klausimai, su kuriais susiduria daugelis Europos miestų: kylanti nuoma, nykstančios kultūros erdvės, konfliktai su kaimynais ir kartu vis dar neaiškus klubų statusas. Ar klubas yra verslas, kultūros vieta, ar abu? Ir kodėl aiškus apibrėžimas apskritai svarbus?
Vienas aptartų pavyzdžių – Jungtinės Karalystės mažosios nepriklausomos muzikos vietos (grassroots music venues). Jei tokios vietos statistikoje ir teisėje nėra aiškiai atskiriamos nuo įprastų barų ar naktinių klubų, jų kultūrinis vaidmuo tampa sunkiau matomas, o kartu sudėtingiau kurti būtent joms pritaikytas paramos, mokestines ar teisines priemones.
Diskusijose kartojosi ir ilgalaikio stabilumo poreikis: muzikos vietoms svarbus ne tik vienkartinis projektinis finansavimas, bet galimybė planuoti veiklą keleriems metams į priekį. Taip pat akcentuota sektoriaus saviorganizacija ir aiškus muzikos vietų teisinis statusas.
„Kai pradėjome dirbti su Vilniaus naktinio gyvenimo politika ir kurti dainyklų programą, „Music Venue Trust“ buvo vienas pagrindinių mūsų kelrodžių – jų patirtis padėjo suprasti, kaip galima kalbėti apie mažas muzikos vietas ne tik kaip apie verslus, bet ir kaip apie svarbią miesto kultūros infrastruktūrą. Todėl džiugu diskusijoje susitikti su „Music Venue Trust“ įkūrėju Marku Davyd – ne tik klausytis jų patirties, bet ir į bendrą pokalbį atsinešti tai, ką per šį laiką sukūrėme Vilniuje“, – sako Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė.
Nuo vietų palaikymo iki jų auditorijų
Konferencijos pabaigoje Vilniaus naktinio biuro atstovė taip pat dalyvavo „Live DMA“ praktinėse dirbtuvėse „Crowdbuilder: Audience Development in Practice“, kurias vedė Juliette Olivares. Jose auditorijų vystymas nagrinėtas kaip visos organizacijos, o ne vien komunikacijos komandos užduotis.
Dirbtuvių metu pristatytas nemokamas daugiakalbis „Crowdbuilder“ įrankis, sukurtas kartu su 17 Europos muzikos vietų. Jis padeda muzikos organizacijoms geriau suprasti savo auditorijas, stiprinti santykį su bendruomenėmis ir kurti nuoseklią auditorijų vystymo strategiją.
Dviejų dienų diskusijose nuolat grįžo ta pati mintis: stipri muzikos ir naktinio gyvenimo ekosistema neatsiranda vien iš renginių. Jai reikia ilgai veikti galinčių muzikos vietų, bendradarbiaujančio ir savo interesams atstovaujančio sektoriaus, miesto institucijų supratimo bei politikos priemonių, kurios šias vietas pripažįsta miesto kultūros infrastruktūros dalimi. Šiame kontekste Vilniaus dainyklų programa tarptautiniame pokalbyje pristatyta kaip vienas iš būdų miestui ne tik finansiškai palaikyti nepriklausomas muzikos vietas, bet ir jas atpažinti, stiprinti jų vaidmenį mieste ir kurti ilgalaikį tarpusavio santykį.
