Ar jauni žmonės nebenori eiti į klubus, ar tiesiog pasikeitė tai, ko jie tikisi iš vakaro mieste? Ar naktinis gyvenimas traukiasi, ar atsiranda naujų jo formų? Ir kaip kartu su besikeičiančiais žmonių įpročiais turėtų keistis pats Vilnius?
Apie tai rugpjūčio 28 d. Bernardinų sode vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ kalbėjome Vilniaus naktinio biuro inicijuotoje diskusijoje „Kas keičia Vilniaus naktį?“
Pokalbyje susitiko trys skirtingos perspektyvos: renginių organizatorių – bendruomenės „Draugai Draugams“ nario Beno Bužinsko, jaunimo – atviro jaunimo centro „Bendra būtis“ vadovės ir jaunimo darbuotojos Editos Koliataitės, bei miesto – Vilniaus naktinio biuro projektų vadovės Gabijos Liaugminaitės. Diskusiją moderavo Miglė Miglinaitė.
Jaunimas niekur nedingo – jis renkasi atidžiau
Viena pagrindinių diskusijos temų buvo klausimas, ar mažėjantis dalies tradicinių naktinio gyvenimo vietų lankomumas reiškia, kad jaunimui naktinis gyvenimas tampa nebeįdomus.
Edita Koliataitė, kasdien dirbanti su jaunais žmonėmis, atkreipė dėmesį, kad šiandienos jaunimas yra imlus, žingeidus ir smalsus, tačiau savo laiką planuoja ir atidžiai renkasi, kur jį praleisti. Svarbus ne vien pats renginys – reikšmę turi, su kuo ir kada einama, kas gros, kokia bus aplinka ir ar joje bus saugu. Todėl jauni žmonės neina bet kur, o ir jaunimui skirti renginiai savaime negarantuoja jų susidomėjimo.
Kartu jaunimas turi daug idėjų ir noro veikti – svarbu sukurti terpę, kurioje jis galėtų pats inicijuoti veiklas, eksperimentuoti ir prisidėti prie miesto kultūros kūrimo.
Apie skirtingus lankomumo pokyčius kalbėjo ir Benas Bužinskas. Jo teigimu, „Cornercafé“ pastebimas sumažėjęs lankomumas, tačiau „Draugai Draugams“ renginiuose tendencija priešinga. Tai leidžia į naktinio gyvenimo pokyčius žvelgti ne kaip į vienodą viso sektoriaus nuosmukį, o kaip į auditorijos persiskirstymą tarp skirtingų formatų.
Keičiasi ne poreikis būti kartu, o būdai tai daryti
Diskusijoje keltas ir platesnis klausimas – ką šiandien apskritai vadiname naktiniu gyvenimu?
Vilniaus naktinis biuras į jį žvelgia kaip į platesnę naktinės ekonomikos ekosistemą, apimančią ne tik klubus ir barus, bet ir koncertus, restoranus, teatrą, kiną, festivalius, viešąsias erdves, transportą, saugumą, miesto infrastruktūrą ir naktį dirbančius žmones. Todėl sunkumai, su kuriais susiduria dalis klubų, dar nereiškia klubinės kultūros ar naktinio gyvenimo pabaigos.
Žmonės ir toliau nori susitikti, šokti, klausytis muzikos ir būti bendruomenės dalimi, tačiau šiandien turi gerokai daugiau galimybių pasirinkti, kaip tai daryti. Klubas konkuruoja ne tik su kitu klubu – jis konkuruoja dėl žmogaus laiko ir dėmesio su koncertais, festivaliais, kitomis kultūrinėmis veiklomis ir apskritai visomis laisvalaikio alternatyvomis.
Už renginio slypi ir ekonomika
Besikeičiant auditorijai neišvengiamai kyla klausimas, kaip keičiasi naktinio gyvenimo ekonomika.
Kalbėdamas apie „Draugai Draugams“ patirtį, B. Bužinskas pabrėžė rėmėjų svarbą – be jų tokio masto renginiai nebūtų įmanomi. Kartu renginių organizavimas, kaip ir kitas verslas, visuomet susijęs su rizika: didelis vieno renginio lankomumas savaime negarantuoja tokios pat sėkmės kitą kartą.
Diskusijoje paliestas ir mažėjančio jaunimo alkoholio vartojimo klausimas. B. Bužinskas siūlė jį vertinti ne vien kaip savaiminį kartų įpročių pokytį, bet ir kaip valstybės politikos rezultatą, primindamas Lietuvoje iki 20 metų padidintą minimalų amžių, nuo kurio leidžiama įsigyti alkoholį.
G. Liaugminaitė savo ruožtu akcentavo, kad sektoriaus ekonominių sunkumų negalima paaiškinti vien teiginiu „Gen Z negeria“. Vietų veiklą veikia nuoma, atlyginimai, atlikėjų honorarai, perkamoji galia ir didėjantis laisvalaikio pasirinkimų skaičius. Jei alkoholio pardavimai ilgainiui sudarys mažesnę naktinio gyvenimo pajamų dalį, reikės ieškoti ir kitų veiklos modelių – didesnės bilietų pajamų reikšmės, kitų komercinių šaltinių ar kultūros finansavimo.
Jaunų žmonių pasirinkimams svarbi ir kaina. Vakaras mieste kainuoja daugiau nei renginio bilietas – prisideda transportas, maistas, gėrimai ir kitos išlaidos. Tačiau ir kokybiškas kultūros turinys turi savo kainą: reikia mokėti atlikėjams ir darbuotojams, užtikrinti techninį renginio įgyvendinimą bei saugumą.
Todėl diskusijoje išryškėjo skirtumas tarp siekio, kad kiekvienas renginys būtų prieinamas kiekvienam, ir siekio, kad pats miesto naktinis gyvenimas turėtų įvairaus finansinio prieinamumo pasirinkimų.
Saugumas kuriamas, o ne garantuojamas
Saugumas diskusijoje atsiskleidė kaip dar vienas veiksnys, lemiantis, ar žmogus apskritai nusprendžia dalyvauti naktiniame gyvenime. E. Koliataitė kalbėjo apie saugumą kaip vieną iš aspektų, į kuriuos jauni žmonės atsižvelgia rinkdamiesi, kur praleisti laiką. B. Bužinskas pasakojo, kad „Draugai Draugams“ organizatoriai patys daug dėmesio skiria saugumui renginiuose ir asmeniškai prižiūri, kaip jis užtikrinamas – organizatorių reputacija ir tolesnė veikla tiesiogiai priklauso nuo žmonių patirties jų renginiuose.
Vilniaus naktinio biuro požiūriu, saugi naktis nereiškia aplinkos, kurioje visiškai nėra rizikos. Svarbu, kad rizikos būtų atpažįstamos ir mažinamos, o žmogus žinotų, kur kreiptis ir kad prireikus sulauks pagalbos. Tai apima visą žmogaus kelionę mieste – išėjimą iš namų, buvimą renginyje ar pasilinksminimo vietoje ir saugų grįžimą namo.
Diskusijoje pristatyta ir Vilniaus naktinio biuro iniciatyva „Čia – saugiau“. Ženklas negarantuoja, kad pažymėtoje vietoje niekada neįvyks incidentas – jis rodo, kad vieta aktyviai mažina rizikas ir yra pasirengusi tinkamai reaguoti, kai prireikia pagalbos.
Naktį reikia ne tik reguliuoti – ją reikia planuoti
Diskusijos pabaigoje grįžta prie klausimo, kokį vaidmenį besikeičiančiame naktiniame gyvenime turi atlikti pats miestas. Nauji renginių formatai ir žmonių poreikiai dažnai keičiasi greičiau nei miesto infrastruktūra, reguliavimas ar finansavimo priemonės. Todėl nakties negalima matyti tik kaip triukšmo, alkoholio vartojimo ar viešosios tvarkos klausimo. Gyvybingam naktiniam miestui reikia patogaus transporto, saugumo, prieinamumo, subalansuoto triukšmo valdymo ir sąlygų veikti kultūros bei pasilinksminimo vietoms.
Vilniaus naktį keičia ne vien jaunimas ir ne vien miestas. Keičiasi žmonių poreikiai ir pasirinkimai, o kartu su jais turi keistis naktinio gyvenimo sektorius ir pats miestas. Naktis yra visavertis miesto gyvenimo laikas – todėl ją reikia ne tik reguliuoti, bet ir planuoti.
Pokalbis parodė, kad Vilniaus nakties pokyčių negalima paaiškinti vien teiginiu, jog „jaunimas nebeina į klubus“. Keičiasi ir auditorija, ir renginių organizatoriai, ir pats miestas. Todėl svarbiausias klausimas tampa ne tai, ar Vilniaus naktinis gyvenimas išliks toks, koks buvo, bet kokį jį norime kurti toliau.
