Apie represines narkotikų politikos priemones

Reaguodamas į prezidento atstovo komentarą dėl nepagrįstos kritikos policijos preventyviems veiksmams naktiniuose klubuose, Vilniaus naktinis biuras atkreipia dėmesį, kad: 

Represinės priemonės (kriminalizavimas, patikrinimai, reidai ir pan.) nemažina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir nepadeda apsaugoti vartojančių asmenų gyvybių. Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad „karas prieš narkotikus“ nesumažina narkotikų vartojimo bei su juo susijusių problemų, bet jas pagilina: auga narkotikų vartojimas, atsiranda naujų medžiagų ir platinimo būdų; didėja korupcija ir politinis nestabilumas, smurtas, užkrečiamųjų ligų epidemijos, nepagarba žmogaus teisėms ir kt. 

Įgyvendindami nacionalinę narkotikų politiką turėtume laikytis Nacionalinės Darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. (patvirtinta 2023 m. gegužės mėn.). Šis dokumentas pripažįsta, „kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip žmogaus fizinės, psichikos sveikatos, jo ir visuomenės socialinės gerovės užtikrinimo problema“. Darbotvarkėje taip pat numatyta, kad pasilinksminimo vietose turi būti įgyvendinamos įrodymais grįstos paveikios ir tęstinės žalos mažinimo priemonės. Tai reiškia, kad turėtume spręsti problemą įgyvendindami priemones, vertindami rezultatus bei jų veiksmingumą ilgalaikėje perspektyvoje vadovaudamiesi būtent šiais požiūriais.

Buvimas klube nėra nusikaltimas. 2017 m. policijos pareigūnų vykdyti reidai pasilinksminimo vietose apsiginklavus automatiniais ginklais – „karo prieš narkotikus“ pavyzdys. Tuo metu, dėl įtarimų apie nelegalių medžiagų platinimą, į policijos operaciją buvo įtraukti visi pasilinksminimo vietoje buvę asmenys. Nepagarįstai įtariamų žmonių tikrinimas pažeidžia jų teises. Žmonių liudijimai patvirtina, kad tai – traumuojanti patirtis. 

Šių reidų metu pažeistas ir proporcingumo principas, pagal kurį „teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Represinės priemonės yra perteklinės ir neproporcingos siekiamam tikslui.

Skirtingos aplinkos reikalauja tos aplinkos specifiką ir dalyvių poreikius atitinkančių priemonių, kaip teigia ir tarptautinės organizacijos. Išskiriamos temos, kurių atžvilgiu jaučiamas žinių trūkumas: ugdymo įstaigos, naktinis gyvenimas, muzikos festivaliai, įkalinimo įstaigos ir kt. Dėl šios priežasties, prevenciniai veiksmai šiose skirtingose aplinkose turi atitikti gerąsias kitų šalių praktikas, ir būti pagrįsti tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei mokslo įrodymais; skirtingos aplinkos (pvz. ugdymo įstaigos ir naktiniai klubai) neturėtų būti vertinamos lygiavertiškai. 


Posted

in

by